Socialiniai santykiai | Debatai | Įtikinėjimo menas
.
(0)
2024-12-27
-1
Kas padeda pasimatymuose – šuo ar katė? Į šį netikėtą klausimą yra atsakymų – ir tiksliai įrodytų, ir spėjamų iš praktikos.
(0)
2024-10-19
4
Kai užsimerkiate arba atmerkiate akis labai tamsioje patalpoje, kartais turbūt galite pamatyti įvairius raštus, spalvų raizginius ar net blyksnius. Tačiau kodėl taip yra?
(0)
2024-10-12
1
Šypsena gali padaryti bendravimą su kitu žmogumi patogesnį, sumažinti ginčo intensyvumą ir išreikšti pagarbą pašnekovui.
(0)
2024-09-28
1
Reputacija – tai tam tikrų veiksmų rezultatas, kuris laikui bėgant gali būti atnaujinamas.
(0)
2024-07-22
1
Aplink mikrofoną šnarantis makiažo šepetėlis, žirklės, švelniai kertančios siūlus, švelnus žmogaus šnabždesys – paieškoje „ASMR vaizdo įrašai“ (angl. ASMR videos) galima rasti šiuos ir daugybę kitų garsų, o vaizdo įrašų katalogas nuo 2010-ųjų, kai šis reiškinys įsisiautėjo internete, tik gausėja.
(0)
2024-06-23
6
Emocinis išsiskyrimo skausmas gali būti toks stiprus, kad turi savo klinikinį pavadinimą – meilės traumos sindromas (angl. love trauma syndrome, LTS).
(0)
2024-06-02
7
Šios horizontalios linijos atrodo nelygios ir lenktos, ar ne? Tačiau iš tiesų jos yra visiškai tiesios ir nupieštos lygiagrečiai viena kitos.
(0)
2024-05-26
-1
Vaikas moka skaityti ir rašyti – tokius „reikalavimus“ ir svarbiausius kriterijus pradėti lankyti pirmą klasę dažniausiai išskiria būsimų pirmokų tėvai. Psichologė Virginija Rekienė teigia, kad akademinis pasiruošimas ne toks svarbus, kaip psichologinė vaiko branda. Iš ko galima spręsti, ar vaikas pasiruošęs pirmai klasei, ir kaip padėti lavinti reikalingus įgūdžius ir pasiruošti mokyklai, pasakoja „Erudito“ licėjaus psichologė Virginija Rekienė.
(0)
2024-05-22
0
Galbūt pažįstamas jausmas, kai norite likti namie, bet einate į seniai planuotą vakarėlį tik todėl, kad bijote praleisti jo įvykius. Tuomet jūs patiriate FOMO (angl. „fear of missing out“). Pasak Godos Nausėdaitės, „Jaunimo linijos“ savanorės ir klinikinės psichologijos magistrantės, nuolatinė baimė praleisti įvykius gali daryti įtaką skubotiems sprendimams ir kelti nerimą bei stresą. Justina Antropik, „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė, priduria, kad FOMO paskatina nuolat besikeičiantis socialinių tinklų srautas, kuriame svarbu atrasti balansą.
(0)
2024-04-06
5
Ar kada nors jaučiate, kad dienoje nepakanka valandų? Kad laikas kažkur dingsta, ir neįmanoma visko sutalpinti? Bet paskui išeinate į lauką – ir staiga viskas atrodo lėčiau, ramiau, tarsi laikas būtų kažkaip pasikeitęs.
(0)
2024-04-04
0
„Good vibes only“ (liet. „tik geros emocijos“) – tokią populiarią frazę galima dažnai išgirsti draugų susibūrimuose, darbe ar net atsidūrus asmeninėje krizėje. Pasak Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo ir Kauno padalinio vadovo, perdėtas pozityvumas gali turėti atvirkščią rezultatą – lemti nerimą ir neigiamus jausmus. Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninių kanalų turinio vadovė, priduria, kad šis reiškinys gajus ir socialiniuose tinkluose, o jį puikiai iliustruoja neseniai nuskambėjęs skandalas dėl Velso princesės pasidalinto kadro.
(0)
2024-01-16
2
Mokslininkai prognozuoja, kad iki šio šimtmečio pabaigos šeimos visame pasaulyje taps „vertikalesnės“, t. y. daugės senelių ir prosenelių ir mažės pusbrolių, pusseserių, dukterėčių ir sūnėnų, rašo tinklapis ScienceAlert.com.
(0)
2024-01-14
9
Galbūt esate patyrę deja vu (pranc. jau matytas) jausmą, kada suvokėte, jog lyg buvote šią akimirką jau išgyvenę anksčiau. Toks pojūtis gali būti net kiek bauginantis. Tačiau mokslininkai jau užfiksavo ir deja vu priešingybę – jamais vu (pranc. niekada nematytas). Šio reiškinio metu tai, kas jums yra pažįstama, pasirodo visai nauja, rašo „Science Alert“.
(0)
2024-01-14
4
2023 m. Europos mokslininkų atliktame tyrime nustatyta, kad ne tik galime užuosti kitų žmonių baimės ar nerimo kvapus, bet tokios emocijos turi įtakos ir mūsų savijautai. Kitas Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurių uoslė geresnė, turi daugiau draugų. „Matome įvairų elgesio poveikį, – sako Izraelio Veizmano mokslo instituto neurobiologė Shani Agron.
